- palaidynė
- 1 paláidynė sf. (1), paláidinė (1), pãlaidinė (1), palaidỹnė (2) 1. virvelė (ar praskelta lazda) akmenims laidyti, laidyklė, mėtyklė, svaidyklė: Iš paláidinės daug toliau numesi akmenį, negu su ranka Šl. Toliausiai akmenį numeti iš paláidinės Ėr. Pasidaryk paláidynę, eisim palaidyti akmenų Grz. Pasidirbau paláidinę ir leidinėjau į anapus upės akmenis Klov. Nusivijau palaidinę, galėsiu zvimbinti akminukus Kal. Kad sviedi iš paláidinės akmenį – eina, net burzgia! Rod. Akmuo iš paláidinės zvimbdamas nulėkė Vkš. Kad paleido akmenį kaip iš paláidynės! Užv. Iš paláidynės, būdavo, akmenu kiaulei [piemenys] kad duos, tai tuoj parsivolioja! Pc. Su paláidyne mėto akmenis vaikai Tt. Iš paláidinės langą išmušė Rs. Ar tu padėsi tą paláidynę, ar ne – dar galvą kam perskelsi! Krp. 2. I, Rmš, Rod, Vvr, Kv po ratų tekiniu ar rogių pavaža parišama, leidžiantis nuo kalno, tam tikra geležis ar medinė šliūžė: Nukalk stiprią paláidynę – šiemet vešiam rąstus į Plungę Pln. Važiuodamas nuo kalno, pasikišk po pavaža palaidỹnę Čk. Čia status kalnas, padėk po ratų tekiniu palaidynę Grg. Pãlaidines reik paleisti po tekinio, kad nebėgtų ratai pakalniui Šts. Nuo Narasos kalno pasiriškit paláidynę, o arkliai neatitūrės Up. Palaidinė trūko, ir roges nuo kalno arkliai neatlaikė – galvotrūkčiais nulėkė Vlkj. Turiu paláidinę – nebijau nuo kalno leistis Rs. Nuo Kalnalio kalno be pãlaidinės nuvažiavau Kal. 3. Tv, Prk, Gl, Grg, Lž, Vkš, Šl, Tt, Dbč, Vlk ilga su kabliukais virvelė, metama į vandenį stambesnėms žuvims gaudyti, įlaidinė, įmetinė: Leisk paláidynę į prūdą, gal lydeką sugausi Vdk. Paláidine sugavau penkių svarų lydeką Rs. Šitoje vietoje daug lydekų, reikalingos paláidinės Vlkj. Didelis lydekas ir paláidinę nutraukia Erž. Jonai, ar pastatei paláidynę? Nmk. Paláidinė esti su žuvele kitoms žuvims privilioti Kv. Pasidirbau tris paláidines ir jau rytoj nešiu paupin Skp. Kai paleis, nepreisi ir palaidinių išsiimt Sdk. 4. įrankis gyslai prakirsti kraują leidžiant, kirstukas: Su paláidine prakerta gyslelę, kad kraujį leida Šts. Tas tegal leidinti kraujį, kas turia paláidinę Šts. 5. Vg lenkta lazda, prilaikanti audimo staklių apmatų riestuvą, veleną.
Dictionary of the Lithuanian Language.